Sėkmingo nuosavo verslo pradžiai reikia ne tik geros idėjos, bet ir noro daug ir nuosekliai dirbti. Nuo septintos klasės norėjęs turėti nuosavą verslą, Tomas Jucikas savo svajonę įgyvendino su kaupu ir jau daugiau nei dešimtmetį sėkmingai vadovauja reklamos agentūrai „Parazitas“. Kad ir kokia sėkminga veikla, tačiau visame pasaulyje išplitusi COVID-19 pandemija neaplenkė ir Tomo verslo. Vaikinas kreipėsi į Šeimos kredito uniją, kurios narys yra, bei pasinaudojo paskola, skirta labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems verslams. Su Tomu kalbamės apie tai, kaip pradėti verslą ir kokių lūkesčių geriau nepuoselėti, kad netektų nusivilti.

Tomai, papasakok daugiau apie save. Kokia asmenybė esi?

Esu gimęs ir augęs mažame Jurbarko rajone esančiame Vaidžgirio kaimelyje.  Visuomet buvau aktyvus, pradedant stalo tenisu, baigiant krepšiniu. Lankiau muzikos mokyklą, kurioje aštuonerius metus grojau saksofonu. Kaimo mokykloje, kultūros namuose ir kitose miestelio erdvėse vedžiau diskotekas. 11–12 klases baigiau Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje. Taip pat lankiau teatro pamokas ir vedžiau renginius, buvau mokyklos tarybos narys.

Nuo 7 klasės pradėjau verstis mobiliųjų telefonų prekyba. Tai buvo smagi patirtis. Kiek prisimenu, tėvai buvo smulkiojo verslo atstovai ir nuo pat mažų dienų skatino užsidirbti, todėl teko dirbti įvairius darbus. Nuplauni automobilį – gauni litą, nupjauni žolę – gauni litą. Tėvai vertėsi lentų pjovimu dailylenčių gamybai, turėjo vietinę parduotuvėlę. Tai teko dirbti viską: nuo prekybos už kasos iki lentų nešimo ar krovimo. Žiemos metu prekiaudavome eglutėmis didžiuosiuose miestuose. Dabar tuo nieko nenustebinsi, o tuo metu buvome savotiški pradininkai. Stebėdamas kitus, visuomet norėjau važinėti visureigiu ir kalbėti mobiliuoju telefonu. Svajonė išsipildė, tik dabar norėčiau mažiau kalbėti telefonu.

Kaip kilo mintis pradėti savo verslą?

Pirmame kurse įsidarbinau „Hanner“ kompanijoje, kuri statė prekybos centrą ir pirmą aukščiausią pastatą Vilniuje. Ten, vyresniam draugui rekomendavus, įsidarbinau šlavėju. Sekėsi neblogai ir po mėnesio buvau atsakingas už visų aukštų pastato švarą, tačiau šluoti jau nereikėjo. Po pusmečio tapau „Hanner“ kompanijos statybų darbų vadovo asistentu. Dirbdamas mokiausi Vilniaus Gedimino technikos universitete transporto inžineriją. Padidėjus krūviui darbe, teko rinktis: arba baigti pirmą kursą, arba nutraukti studijas ir toliau bandyti daryti karjerą. Pasirinkau užbaigti mokslus ir toliau ieškoti savęs. Studijų metu vis kažkur dirbau, vasarą važiuodavau į Švediją padirbti statybų srityje. Visuose darbuose per kelis mėnesius gaudavau didesnę algą nei ten dirbantys du ar tris metus. Tačiau visada norėjau savo verslo ir tai sukosi mano galvoje nuo 7 klasės.

Ar tai pagrindinė tavo veikla šiuo metu?

Nuo 2008-ųjų pradėjau dirbti savo įmonėje UAB „Parazitas“. Anksčiau esu turėjęs ir mini statybos kompaniją. Taip pat automobilių servisą, kurį pardaviau ir kuris dar ir šiandien sėkmingai veikia. Turėjau logistikos įmonę ir visokių kitokių veiklų. Šiuo metu pagrindinė veikla – UAB „Parazitas“. O naujas mano kūdikis yra UAB „Šmikis“, užsiimanti projektų valdymu ir jų priežiūra. Kol kas dirbame pirmi metai, tačiau sekasi visai neblogai.

Verslą vykdai vienas ar drauge su partneriais?

Visada, kai turiu idėją, prie jos atsiranda kažkas, kas padeda užpildyti mano trūkumus. Praktiškai visus verslus darau su partneriais ir dalyvauju versle kaip 50–60 proc. akcininkas, visa kita akcijų dalis priklauso vienam arba keliems kitiems akcininkams.

Apibūdink plačiau savo įmonės veiklos sritis ir kodėl būtent šią sritį pasirinkai?

Veiklą pradėjome nuo smulkių reklamos gamybos darbų, kuriuos atlikdavome patys. Vėliau išaugome iki 40 žmonių komandos, tačiau tai nebuvo labai efektyvu ir grįžome prie aukso viduriuko 20–24 žmonių, dirbančių įmonėje. Nemažai investavome į naujus įrenginius, todėl ne žmonių kiekį stengėmės didinti, o efektyvinti gamybos procesus. Dalyvaudavome parodose, kad turėtume platesnį supratimą, kokių konkrečių paslaugų reikia klientams.

Pradėjome nuo spausdinimo mašinų, tačiau šiuo metu galime atlikti bet ką – nuo vizitinės kortelės iki automobilių apklijavimo, iškabų parodoms parengimo. Šiuo metu atliekame trijų Lietuvos muziejų įrengimo darbus, taip pat dirbame su metalu, baldais. Jei užsakymo negalime atlikti patys, turime patikimus partnerius ir dalijamės darbais. Dirbu čia, nes nėra monotonijos, kiekvieną dieną laukia nauji iššūkiai, nauji sprendimai, nauji žmonės. Taip pat dirbame ir su valstybiniu sektoriumi, ir su kitais verslais. Kadangi patinka bendrauti ir plėsti pažinčių ratą, tai man darbas labai patinka.

Papasakok, kaip gimė verslo idėja, kas buvo įkvėpimo šaltinis?

Pradėdamas verslą, dirbau keliose įmonėse ir mačiau tam tikrų spragų. Bandžiau sakyti, ką reikėtų daryti kitaip, tačiau nebuvau išgirstas, todėl nusprendžiau įkurti savo įmonę. Aišku, kai dirbi kitur, visi kvaili atrodo, o kai pradedi dirbti sau, supranti, kad tai yra sudėtingas, bet įdomus procesas. Šokau aklai į vandenį, o paskui mokiausi plaukti.

Kokias paslaugas teikia įmonė ir kaip jus randa klientai?

Daugiausia dirbame su agentūromis, o per veiklos metus klientų ratas natūraliai išsiplėtė. Kai trūksta klientų, įjungiame aukštesnę pavarą ir galvojame, kaip juos sudominti. Vieną dieną sekasi geriau tau, kita diena geresnė tavo konkurentams. Mano vizija – draugauti, o ne konkuruoti. Lietuvos rinka labai maža, todėl darbą įsivaizduoju daugiau kaip partnerystę, o ne konkurenciją.

Kada pradėjai savo verslą ir kokia buvo pradžia?

Viskas prasidėjo 2008-aisiais metais. Pradžia buvo sunki, bet linksma. Prisimenu, kai atlikau pirmos iškabos gamybos darbus už 2600 litų. Tuo metu vidutinis geras atlyginimas Vilniuje siekė 1000–1400 litų. Jaučiausi kaip verslininkų verslininkas, tačiau ilgainiui supratau, kad tai yra nulis.

Griuvome, kilome, nemiegojome, dirbome, linksminomės, ieškojome draugų ir pažįstamų, kad išgyventume. Tokiu būdu ir pradėjome judėti pirmyn. Tikslas buvo išgyventi trejus, penkerius, o paskui svajojome ir apie dešimtmetį. Taip ir ėjome pirmyn. Turėjome tikslą uždirbti milijoną litų. Nedaug trūko, tačiau keitėsi valiuta, Tuomet iškėlėme tikslą uždirbti milijoną eurų, tačiau metų pabaigoje vis pritrūkdavo kelių eurų. 2019-aisiais metais perlipome milijoną, o dabartinis tikslas – uždirbti milijoną eurų gryno pelno per ateinančius tris ar ketverius metus.

Ko palinkėtum norintiems pradėti savo verslą, bet nesiryžtantiems?

Neklausyti aplinkinių patarimų. Žmonės prisiklauso įvairiausių patarimų, o tada atsiranda blokų galvoje. Daug geriau suklysti, parklupti ir eiti užsibrėžtu keliu pirmyn. Jeigu žmogus nori komforto ir būti laiku namie, planuoti atostogas, siūlau net nepradėti galvoti apie nuosavą verslą. Daugelis nori greit gauti rezultatą, tačiau nelabai nori stengtis. Tvarus verslas yra tas, kuris auga po truputį. Svarbiausia, manau, reikia nebijoti kristi, kad galėtum pakilti.

Kalbant apie tolimesnius metus, kokių planų turi ateityje?

Užsibrėžtas tikslas – sulaukus 40 metų, turėti užtikrintas pasyvias pajamas, kad nereikėtų dirbti. Ir daryti tik tokius projektus, kurie skatintų tobulėti ir teiktų malonumą. Šiems tikslams pasiekti turiu dar penkerius metus. Bendras tikslas, kad būtų sveikatos man ir mano šeimai. Kad visi būtų pozityvūs ir draugiški, saugotų gamtą ir save. Mylėtų Lietuvą ir padėtų kurti rojų žemėje. Mes turime keturis metų laikus, jūrą, daugybę miškų, gana mažai spūsčių ir nuostabius darbščius tautiečius – reikia tai puoselėti.